- turtėjimas
- turtė́jimas sm. (1) DŽ, NdŽ → turtėti: Koks čia turtėjimas, jei įsigijome geresnį arklį? J.Avyž. Taupumas yra viena svarbiausių valstybės turtėjimo ir stiprėjimo sąlygų rš. ║ Didelę reikšmę dvasiniam turtėjimui turi šeima sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.